Kažkada esu išgirdusi komplimentą, kad “Adatytės” tekstai lyg aktualijų, tendencijų atspindys – juose kalbama ne tik apie rūbus, bet išreiškiamas palaikymas kitiems smulkiems verslams, iškeliamos nepatogios temos, primenama tvari mada, skatiname galvoti apie pasaulio išsaugojimą.
Šis komentaras labai taikliai atspindi pusiausvyrą, kuri man svarbi ne tik kūryboje, bet ir gyvenime. “Adatytė” – tai mūsų komandos gyvenimo būdas ir jis negali egzistuoti be mus supančios aplinkos temų.
Ir šiandien galvodama, kaip čia didingai pristačius naują ir turbūt pačią brandžiausią (jai pasirodyti prireikė apie 1500 valandų darbo) mūsų istorijoje kolekciją, nerandu žodžių. Ją lydi tik nepaprastai stiprūs jausmai – it degtukų dėžutėje suspaustas, kunkuliuojantis laisvės troškimas, pro nuimtą kaukę plaučius užpildęs pavasarėjantis oras ir tikėjimas, kad tuoj tuoj bus kitaip.
Ar gali prekių ženklo atstovė savo naujos kolekcijos pristatyme papilti minčių srautą apie užplūdusias emocijas? Pagal vadovėlį, turbūt, negali, bet didžiausias privalumas kurti Lietuvai – tai galimybė per rūbą dalintis emocijomis, surasti bendrystę su pirkėju.
Tebūnie ši kolekcija it dalybos tikėjimu, jog viskas bus gerai!
